Metropolijų planai
XVIII a. išaugo moderni vartotojų visuomenė, kurios produktu (arbatos, prieskoniu, cukraus) vartojimo poreikiai skatino vykdyti kolonijinę politiką. XVII-XVIII Vakarų valstybės neturėjo pakankamai finansinių, administracinių, karinių pajėgumų ją įgyvendinti, todėl tai vykdė kompanijos- valstybės, kurios turėjo suverenios valstybės bruožų. Šios kompanijos veikė Britanijoje, kurioje vietinių žmonių noras vartoti ne europietiškas prekes ir paskata turėti daugiau rinkų eksportui skatino Britaniją vystyti kolonijinius ryšius su Šiaurės Amerika ir Azija. Taip pat kompanijomis-valstybėmis pasižymėjo Olandijos kolonijinė politika. Olandija sugebėjo išvystyti vieną didžiausių prekybos tinklų Europoje, turėdama mažesnius resursus nei kitos Europos šalys.
Amsterdamas tapo žemėlapių ir diagramų gamybos, spausdinimo ir pardavimo centru. Šį procesą lėmė, 1602 metais įvairių kompanijų, įsitraukusių į prekybą su Azija, susijungimas į VOC (Olandijos Rytų Indijos kompanija). Svarbiausia, jog šios kompanijos kontroliavo Pietų ir Šiaurės Ameriką, kuri buvo įtraukta į pasaulinę ekonomiką per vergų importavimą iš Afrikos ir jos teikiamą įvairių prekių eksportą Europos ir Azijos šalims. Toks vergų eksportas ir importas XVIII amžiuje Olandijoje buvo panaikintas. Tai paskatino gaunamas pelnas iš vykdytos cultivation system Javoje. Tuo metu D.Britanijoje, Prancūzijoje ir kitose imperijose prekyba vergais kaip tik buvo labai paklausi.