Britų Rytų Indijos kompanijos avantiūra Indijoje
Šiame įraše pasakojama kas yra Britų Rytų Indijos kompanija bei kaip ir kur ji veikė. Trumpai pristatant – XVI amžiaus pabaigoje Europos valstybėms supratus prekybos galimybes Rytuose, britų prekybininkai nepraleido progos tomis galimybėmis pasinaudoti. Naujųjų, 1600-ųjų metų išvakarėse prekybininkų grupei, pristačiusiai Anglijos karalienei savo idėją, buvo suteikta karališkoji chartija. Remiantis chartija, pirkliai Rytų Indijoje galėjo prekiauti kaip bendrovė. Tai savarankiškas subjektas, leidžiantis vykdyti įstatymus, kurie padėtų apsiginti ir sklandžiau vystyti prekybą. Chartija užtikrino didžiules prekybininkų laisves ir teises. Kompanija daugiausiai užsiėmė prieskonių prekyba, taip pat prekiavo ir medvilne, indigu, šilku, papuošalais, arbata bei gabeno vergus. Bendrovės veikla buvo paremta faktorijų sistema: laivams grįžus į Europą, prekybos vietose likdavo atstovai derėtis su vietos prekybininkais dėl esamų prekių atsargų pardavimo ir atgalinių krovinių pirkimo kitų metų kelionei. Taip pat kompanijos pirkliai galėjo dirbti ir savarankiškai, kadangi jų darbas buvo pavojingas, kompanija kaip paskatinimą sumąstė leisti jiems papildomai užsidirbti. Nepaisant trūkumų, tokia kompanijos strategija leido jai geriau vystyti savo prekybą.
Kompanija, kuri pradėjo veikti kaip monopolinė įstaiga, neišvengė įsitraukimo į politiką – veikė kaip britų imperializmo atstovė Indijoje nuo XVIII amžiaus pradžios iki XIX amžiaus vidurio. Svarbu pabrėžti, jog kompanija buvo komercinė, o ne valstybinė įmonė, ir kurios tikslas – visada siekti pelno. Kompanijai įsigalėjus, ji tapo pagrindiniu Didžiosios Britanijos strategijos pagrindu, siekiant užtikrinti dominavimą bei galios didinimą.