Cukrus nuo XIV a. buvo vienas iš kertinių produktų. Karibų jūros regione klimatas cukranendrių auginimui buvo labai palankus. Plantacijose dirbdavo vergai, atgabenti iš Afrikos. Iš cukranendrių gaunamas cukrus ir jo šalutinis produktas, melasa, buvo naudojamas romo gamybai. Vergų dėka, ekonomika tuose kraštuose augo tokiu pačiu greičiu, kaip industrilizacijos metu Britanijoje ar JAV. Pagal vertę – vergai gimę kolonijoje buvo vertingesni, negu ką tik atvykę. Pastarieji, kėlė įtarimą dėl savo ilgaamžiškumo, buvo „nepatikimi“. Tarp 1700 – 1790 vergų populiacija, nuo 150.000 iki 1.2 milijono.

​

 

          Kolonijos buvo naudingos, ne tik ekonomiškai, bet socialiai atsikratyti netinkamų žmonių. Galima sakyti, visa kas anksčiau priklausė visiškai skirtingiems, nesusikertantiems socialiniams sluoksniams, dabar formuoja naują vienodą sluoksnį. Yra teigiančių, jog cukraus vergijos procesas davė gimimą kapitalizmui ir modernybei. Cukrus prieš prasidedant jo masiniai gavybai Karibuose buvo tik aukštesnio sluoksnio produktas, o vėliau tapo viesiem prieinamas Europoje. Pagrindiniai, šiek tiek konkuruojantys su Olandais ir Danais, cukraus vartotojai buvo Prancūzai ir Anglai, kurie pasotinę save, vėliau tiekė jį Europai.